Net pasitikslinau, ar tikrai pasižadėjau parašyti apie galimybę vyresnio amžiaus klientei turėti lūpų permanentinį makiažą. Išsiaiškinkim, nuo kada mes moterys tampame vyresnės. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, moteris 55 – 75 metų, vadinama pagyvenusio amžiaus. Man tai, kažkas baisaus, nes sutinku tokio šaunumo moteris, kad liežuvis neapsiverčia pavadinti pagyvenusia. Bet visgi … kažkoks kirtis, tiek jausmui, tiek išorei. Atrodo gyvename tokiu laiku, kada mes galime bet ką, susileisti, pasitempti, ištreniruoti, bet ar to pakanka? Ne, nes ne viską gali injekcijos, ne viską gali ir permanentinis makiažas.
Kalbant apie lūpų permanentinį makiažą, vyresniame amžiuje, labai svarbu kontūras. Kuo jis lygesnis, kuo plonesnis, tuo atrodo tvarkingiau ir natūraliau. Kaip susidoroti su kontūro lygumu, tai meistro patirtis. Visa tai išmokstama.
Kitas aspektas, spalva. Metai ištrina lūpas iki baltumo arba nudažo iki mėlynumo. Jau nekalbant apie tai, kad lūpų gleivinė buvusi ir taip plona, dar labiau išplonėja. Norint perdengti tokias lūpas, tai iššūkis meistrui. Iš patirties galiu pasakyti, reikės ne vienos procedūros, geram rezultatui.
Kada procedūra nerekomenduotina?